Prostatitas - prostatos uždegimas, kuris gali būti dviejų formų: ūminis ir lėtinis. Ūminį prostatitą sukelia infekcija, patenkanti iš šlapimo pūslės ar šlaplės.

Susirūpinimas dėl nediagnozuoto prostatos vėžio

Vienas iš didžiausių TURP procedūros privalumų yra tai, jog rezekuota priešinė liauka gali būti ištirta histologiškai dėl prostatos vėžio. Prostatos vėžys aptinkamas apytikriai 10% TURP gydytu ligonių. Nei vienas minimaliai invazinis ar medikamentinis gydymo būdas neturi galimybės diagnozuoti priešinės liaukos vėžio. Tiesa, apie du trečdaliai šių atsitiktinai aptiktų prostatos vėžių yra mažo tūrio ir T1a stadijos, todėl jie visai nedaro arba daro labai nedidelę įtaką bendram ligonio išgyvenamumui ir dėl to jų gydyti nereikia. Taigi, TURP procedūros metu aptiktas piktybinis auglys, gali tik be reikalo išgąsdinti tiek pacientą, tiek gydytoją. Likęs trečdalis atsitiktinai aptiktų piktybinių prostatos auglių (apytikriai 3% TURP gydytų pacientų) yra didesnio tūrio ir mažiau diferencijuoti (Tb1 stadija). Šiuo atveju gydymas indikuotinas jaunesniems vyrams. Laimei, dauguma prostatos vėžio atvejų sėkmingai gali būti įtarti po apčiuopos pirštu per tiesiąją žarną ir PSA tyrimo, o ultragarso kontrolėje atlikta prostatos biopsija šią diagnozę gali patvirtinti. Dėl šių priežasčių bendra tikimybė,  jog bus nepastebėtas reikšmingas, gyvybei pavojingas piktybinis prostatos auglys, yra maža. Iš tiesų, vietinio (lokalaus) prostatos vėžio atvejų ne mažėja, o daugėja dėl vis platesnio gydymo vaistais, kuris didina pacientų išgyvenamumą. Tačiau reiktų atminti, jog TURP neturėtų būti naudojamas prostatos vėžio diagnozei atmesti.