Šlapimo tyrimas

Visiems vyrams, kurie turi apatinių šlapimo takų simptomų (AŠTS), turi būti atliekamas juostelinis šlapimo arba mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas. Šie tyrimai leidžia atskirti GPH nuo šlapimo takų infekcijos ar šlapimo pūslės vėžio – ligų, pasireiškiančių panašiai kaip ir GPH. Ligoniams, kurių juostelinis šlapimo tyrimas būna teigiamas, reikėtų atlikti šlapimo pasėlį ir mikroskopinį jo tyrimą bei apsvarstyti galimybę ištirti ligonio šlapimo išskyrimo sistemą vaizdiniais diagnostinis tyrimais. Šlapimo citologinis tyrimas tūrėtų būti atliekamas tiems ligoniams, kurie skundžiasi labai stipriais dirginančiais simptomais, tam, kad būtų atmesta šlapimo pūslės Carcinoma in situ. Taip pat ligoniui būtina atlikti apatinių šlapimo takų endoskopinį tyrimą bei priešinės liaukos biopsiją tada, kai citologinis šlapimo tyrimas yra teigiamas.

Visiems ligoniams, turintiems apatinių šlapimo takų simptomų, reikėtų kuo kruopščiau atlikti apčiuopą pirštu per  tiesiąją žarną (DRT), o tyrimo rezultatus įrašyti į ligos istoriją.
 

DRT (digitalinis rektalinis tyrimas) yra informatyvus ir naudingas
 

Dydis

Sveika (normali) prostata yra truputį mažesnė nei golfo kamuoliukas (20 cm3). GPH sergantiems ligoniams priešinė liauka gali padidėti iki teniso

 Konsistencija       

GPH sergantiems ligoniams priešinė liauka būna tolygi, simetriška bei elastinga. Jei apčiuopiama asimetriška liauka su mazgeliais, ar difuziniais sukietėjimai, tai reikėtų įtarti prostatos vėžį.
 

Anatominės ribos     

Turėtų būti apčiuopiami: šoninis (margo lateralis),  kaukolinis (margo cranialis) prostatos kraštai bei vidurinė liaukos vaga (sulcus medianus). Sėklinės pūslytės neapčiuopiamos. Apčiuopus sukietėjimus prostatos ribose galima įtarti invazinį prostatos vėžį.